Puslapį remia

LAS partneriai

Sveiki! Jus apsilankėte senojoje Lietuvos architektų sąjungos svetainėje. Joje rasite dar vis aktualią informaciją, kuri buvo skelbta iki 2017.01.01. <br />

Architektai ir nekilnojamojo turto vystytojai diskutavo apie problemas ir produktyvesnio bendradarbiavimo galimybes (0)

Š.m. vasario 23 d. Lietuvos architektų sąjungoje vyko LAS Vilniaus skyriaus inicijuota apvalaus stalo diskusija, kurioje dalyvavo LAS Tarybos, LAS Vilniaus skyriaus valdybos, LAR atstovai ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariai.
Pasak LAS Vilniaus skyriaus pirmininko Lino Naujokaičio, idėja susėsti prie vieno stalo architektams ir jų užsakovams – investuotojams – brendo jau kuris laikas. „Statybos ir projektavimo procesai Vilniuje tikrai nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi ir architektams, ir investuotojams. Trūksta skaidrumo ir efektyvumo. Atėjo laikas tarpusavyje išsikalbėti apie svarbiausius trukdžius, problemas, abejones, kad bendra architektų ir investuotojų veikla duotų pozityvų rezultatą Vilniaus miestui“ – sakė L. Naujokaitis. LAS Pirmininko Mariaus Šaliamoro teigimu, Lietuvos architektų sąjunga ir LNTPA turėtų susitarti dėl bendros strategijos, vieningesnės pozicijos ir bendradarbiauti siekiant kurti kokybišką aplinką.
Susitikimo metu aptarti Lietuvos urbanistikos, architektūros politikų klausimai, Architektūros įstatymo projektas, architektūrinių konkursų, ekspertų tarybų ir kiti klausimai.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius pristatė urbanistikos, architektūros temas Seimui tvirtinti parengtame Vyriausybės veiksmų ir priemonių plane. Pasak jo, pirmuoju numeriu plane įrašytas LNTPA siekiamas infrastruktūros plėtros įstatymo patvirtinimas Seimo pavasario sesijoje, numatyta parengti LR Teritorijos bendrąjį planą, atnaujinti pasenusią Būsto politiką. Plane taip pat įrašyti ir Architektūros įstatymas bei Aplinkos ministerijos parengta nauja urbanistinės politikos principus įtvirtinsianti Urbanistinė chartija. Pasak M. Statulevičiaus, kai kurie LNTPA pasiūlymai į Vyriausybės programą taip ir nepateko, kaip kad pasiūlymas daryti reformą ministerijose, stiprinant už urbanistinę plėtrą atsakingus departamentus.
Komentuodami urbanistinės politikos metmenis, architektai pastebėjo, jog jai trūksta krypties, tačiau privalumu galima laikyti nuostatą orientuotis į vidinę plėtrą, tai yra, investicijas nukreipti į esamus miestus ir nekurti naujų urbanistinių centrų.
Aptardami architektūros politiką ir vertindami dabartinę projektų derinimo praktiką, architektai ir verslininkai komentavo, jog politikos nuostatais nėra vadovaujamasi, derinimo procesai neskaidrūs, korupcija didėja. Ir architektai, ir LNTPA atstovai sutarė dėl bendros pozicijos priešintis korupcijai ir kuo labiau viešinti jos atvejus.
LAR pirmininkei Daivai Bakšienei trumpai pristačius Architektūros įstatymo projektą, investuotojų klausimų sulaukė įstatyme pasiūlyta regioninių ekspertų tarybų sistema. Pasak M. Statulevičius, įstatymo projekte nekalbama apie miestų savivaldybių savarankiškai įkuriamas ir įstatymais neapibrėžtas vidines tarybas, kurios svarsto projektus neturėdamos profesinės kompetencijos, nes didžioji dalis tokios komisijos Vilniuje narių yra politikai. Anot LNTPA direktoriaus, reikia siekti, kad ekspertų tarybos, svarstančios projektus, būtų sudarytos iš objektyvių profesionalų, o komitetai, darantys politiškai angažuotus sprendimus, būtų panaikinti.
Pasak Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos (VAUET) pirmininko Sauliaus Misevičiaus, būtent toks objektyvus kokybės siekis, o ne konkurencinės kovos ar įtakos dalinimo įrankis ir yra VAUET. Deja, kaip pastebėjo jis, šiandien vis daugiau projektų svarbiose Vilniaus miesto vietose randasi be VAUET žinios.
LNTPA narys Arvydas Avulis pastebėjo, jog VAUET veiklą reikia tobulinti. Pradėti galima nuo praktiškų smulkmenų: investuotojams dažnai labai svarbu greitis, o nereguliariai vykstančio VAUET posėdžio kartais tenka laukti kelis mėnesius. A. Avulis turėjo pastabų ir dėl VAUET svarstymo. Jo nuomone, kartais projekto autorius po VAUET posėdžio pagal ekspertų pastabas keičia projektą taip, kad jis tampa nebefunkcionalus, neracionalus ir nebeatsiperkantis. Savo ruožtu architektai pastebėjo, jog dažniausiai VAUET pastabų turi dėl pernelyg didelio užsakovo geidžiamo intensyvumo, kuris sumažina erdvės kokybę.
Anot M. Šaliamoro, viešas projekto aptarimas ankstyvoje projektavimo stadijoje padeda nuimti socialines įtampas, išklausyti suinteresuotas puses, atrasti bendrus sprendimus ir užkirsti kelią brangiai kainuojantiems nesusipratimams ir konfliktams vėlesniuose etapuose. LNTPA atstovai išreiškė pageidavimą bendradarbiauti su VAUET tokioje ankstyvoje projekto stadijoje, pateikiant kad ir pirmuosius projekto eskizus. Anot A. Avulio, ekspertų nuomonė galėtų padėti ir pristatant projektą visuomenei, kuri dažnai priešinasi naujoms statyboms. S. Misevičiaus nuomone, VAUET darbo efektyvumui labai padėtų glaudesnis bendradarbiavimas, savalaikis informacijos dalinimasis su savivaldybe.
Aptariant architektūros konkursų klausimą, architektai pastebėjo, jog daugėja atvejų, kai investuotojai organizuoja uždarus konkursus patys. Paklausti, kodėl, verslininkai argumentavo, jog svarbiam pastatui-ženklui suprojektuoti jie tikrai rinktųsi tarptautinį konkursą, organizuojamą LAS, tačiau jeigu objektas nedidelis ir ne itin svarbus, tuomet organizuojamos uždaros architektų apklausos, arba pasirenkamas architektas, turintis tam tikros patirties. Pagrindiniu pretekstu nesikreipti į LAS su prašymu organizuoti konkursą investuotojai įvardijo nenorą prarasti sprendimo galios. „Konkurso komisijos išrinktas projektas nebūtinai gerai „veiks“ finansiškai“ – sakė jie. Kita vertus, architektai teigė prioritetą teikiantys LAS organizuojamiems konkursams, nes juose nustatomos taisyklės, žinoma žiuri ir vertinimo kriterijai, o užsakovo organizuojamuose konkursuose to nėra. Diskusija apie konkursus baigta pasiūlymu į konkurso komisijas įtraukti ir nekilnojamojo turto ekspertą, kuris vertintų projekto ekonominį aspektą.
Trumpai paminėta rengiamo Vilniaus bendrojo plano problematika. M. Šaliamoras pastebėjo, jog būsimasis planas prarado strateginę viziją ir derėtų inicijuoti aktyvesnį spaudimą savivaldybei raginant neapsiriboti tik lokaliais, trumpalaikiais populistiniais sprendimais.
Susitikimas baigtas sutarimu analogiškus renginius organizuoti periodiškai, taip pat juos inicijuoti ir kituose miestuose.

RSS

Komentarai

  • Komentarų nėra, būk pirmas!


Visi laikai yra privalomi
E-mail: